Seniausias žinomas sraigtas yra Archimedo sraigtas – tai paprastas įrenginys vandeniui siurbti ir kelti aukštyn (jį sudarė metalinis sraigtas, besisukantis pasvirusio medinio vamzdžio viduje). Išradimas buvo plačiai taikomas laukams drėkinti bei pelkėtoms vietoms sausinti. Šiaurės Afrikoje jis pasitaiko dar ir šiais lai­kais. Sraigtas buvo aprašytas matematiko Archyto iš Tarentum (428-350 m. pr. Kr.), o kabantiems Babilono sodams drėkinti buvo naudojamas jau VII a. pr. Kr.

I a. pr. Kr. buvo naudojami mediniai varžtai aliejaus spaudimui ir vyno gamybai. Čia pirmą kartą buvo panaudotas sraigto kaip tvirtinimo elemento principas.

XV a. pradžioje Europoje buvo pagaminti pirmieji metaliniai varžtai, kurie dėl didelės kainos nebuvo perkami. Tik XVIII a., industrializacijos laikotarpiu, masinės gamybos dėka tapo įmanoma varžtus pigiai pagaminti ir platinti. Vėlesni pasiekimai tvirtinimo elementų istorijoje:

· 1744 m.: išrandamas strypas su plokščiu galu – atsuktuvo pirmtakas.

· 1770 m.: anglų astronominių ir mokslinių įrenginių išradėjas Jesse Ramsden (1735-1800) suprojektavo pirmąsias tekinimo stakles.

· 1797 m.: britų inžinierius Henry Maudslay (1771-1831) patentavo sriegio pjovimo įrengimą.

· 1798 m.: amerikietis David Wilkinson užpatentavo panašų įrengimą JAV.

· Nuo 1800 m.: rankinių atsuktuvų gamyba ir platinimas.

· 1908 m.: kanadietis Peter Lymburner Robertson (1879-1951) suprojektavo Robertsono Varžtą, kuris šiaurės Amerikoje tapo standartu.

· 1930 m.: amerikietis Hanry F. Phillips nusipirko Phillips varžtų patentą iš J. P. Thompsono (užpatentuota 1933 m.).

· Antrojo pasaulinio karo metu varžtų sraigtas buvo standartizuotas tam, kad vienodos dalys galėtų būti gaminamos ir naudojamos visose šalyse sąjungininkėse.